Nov 15 / Lina Jankauskienė

VADOVAS, KURIS NEATĖJO Į STRATEGINĘ SESIJĄ

Dalinasi LINA JANKAUSKIENĖ 
2024-11-15

Ne, ne tas kur pavėlavo. Ir ne tas, kuris atėjo nepasiruošęs. Ir ne, ne koks mažo skyrelio vadovas. PAGRINDINIS VADOVAS, KURIS IŠVIS NIEKADA NEATĖJO Į SAVO STRATEGINĘ SESIJĄ.  

Nesuvokiama?! Nebūna! - sakysite jūs. Bet nepatikėsite, kaip dažnai tai nutinka! Moderuoju daugybę strateginių sesijų, ir su šia situacija kasmet susiduriu bent po keletą kartų. Geroje privačioje organizacijoje už tokį „bajerį“ padalinio vadovo gali būti atvirai paklausta, ar jam dar neatsibodo darbas šioje įmonėje. Pažinojau vadovų, kurie atšaukdavo šeimos atostogas, paaiškėjus strateginės sesijos datai (ar tai normalu, padiskutuosime kitą sykį).  

Tačiau realybė yra ta, kad šiandien Lietuvos organizacijos (ypač viešojo sektoriaus!) masiškai serga liga, kad a) strategija nebūtina arba b) „suneštinis balius“ ir yra strategija (sugalvojau ne aš – tai jau folklorinis terminas, reiškiantis, kad ką padaliniai patys susirašo į planą, tai ir yra įstaigos strategija). Tokia tad strateginė lyderystė, ambicijos lygis ir valdymo kultūra.  

Paklausus tiesiai šviesiai tokie vadovai pasakoja istorijas apie tai, kaip buvo iškviesti į ministeriją ar išvyko į komandiruotę, arba kaip tikisi, kad pavaldūs vadovai pagaliau subręs ir atsineš gerų pasiūlymų į sesiją patys, arba kad strategija šiemet nesikeičia ir pan. Tačiau jeigu yra vienas vienintelis esminis darbas, kurį kiekvienas organizacijos vadovas privalo sąžiningai padaryti kasmet, tai tikrai yra planavimo sesija kartu su savo komanda.  

Kodėl tai taip svarbu: 
  • Gera strategija be lyderystės yra neįmanoma. Vadovo dalyvavimas sesijoje yra pagrindinis būdas būti tuo lyderiu; 
  • Geriau pasakyti „nežinau“ ar „nemoku“, negu nepasirodyti visai. Dar geriau – susirasti pagalbos, jeigu jos reikia (moderatorių ar duomenų analitiką ar net futurologą scenarijų apibrėžimui, jeigu norite); 
  • Jokia gera strategija neateina iš „apačios“, tačiau visada prasideda traukiant „iš viršaus“ (ambicija irgi visuomet ateina „iš viršaus“) – tai yra normalus ir sveikas strateginio planavimo procesas; 
  • Jeigu norime komandoje bendrystės ir įsitraukimo (o dauguma tyrimų patvirtina, kad turime norėti), be vadovo dalyvavimo jo pasiekti praktiškai neįmanoma. Vadovas, neatėjęs į strateginę sesiją, nuvilia visus dalyvius, ir išvaisto savo pasitikėjimo mandatą;  
  • Strateginė komunikacija prasideda nuo strateginės diskusijos. Ir ne, padalinių sunešto plano tam nepakanka, būtinos diskusijos (= įtraukimas) visuose lygmenyse.  
Dar blogiau, kai tokios vadovų komandos jau net nebemato reikalo kasmet sėsti prie „apvalaus stalo“ ir grynintis savo matymą bei planus. Dezorganizacija, pasimetimas, bendrystės ir misijos trūkumas yra tiesioginės pasekmės. Ambicijos ir orientacijos į rezultatą trūkumas yra strateginės pasekmės.  

Tad ką galima padaryti: 
  • Jeigu vadovas „mirtinai“ negali sudalyvauti, bent įrašykite 10 min. video filmuką komandai ir peržiūrėkite susitikimo pradžioje; 
  • Pasiskirkite papildomą susitikimą apžvelgti rezultatus ir įžvalgas po pirmojo (jau dalyvaujant vadovui!); 
  • Sudarykite strateginio planavimo procesą (lygiai kaip ir kitus procesus!) ir aiškią šeimininko rolę priskirkite vadovui; 
  • Kasmet vadovų komandoje darykite „išmoktų pamokų“ pratimą po metinių rezultatų apibendrinimo – kas planavimo ir vykdymo, monitoringo metu pavyko gerai, norėsite pratęsti, o kas netenkino, ką nuo šiol darysite kitaip; 
  • Pradėkite strategines diskusijas taip, lyg niekas jūsų „nespraustų“ į lūkesčius, metodikas ir formas – kad ir jums patiems strategija būtų prasminga, įdomi. Ir tik po to prisitaikykite prie jums taikomų reikalavimų (taip bus mažiau formalumo ir pačioje strategijoje, o tai gerins prasmės jausmą bei visų įsitraukimą); 
  • Gerosios praktikos vizite kartu su vadovais susitikite su kita organizacija, kuri yra stipresnė strateginio planavimo srityje, išgirskite jos vadovų patirtis ir įžvalgas. 
Mano nuomone, reikėtų geriau suprasti pagrindines priežastis, kodėl vadovui kyla mintis išvengti šio pratimo – galbūt tai inovatyvių idėjų trūkumas ar nemokėjimas išlaikyti komandos dėmesio sesijos metu, o gal nusivylimas vadovų komanda? Aš visuomet primenu, kad strateginis valdymas yra kompetencija, ir ją reikia tiesiog ugdyti. Metai kiti su pagalba, ir jau vadovai turi strategines rutinas, visai kitaip dėliojasi ir strateginiai planai, kokybiškesni ir darbuotojų tikslai. Todėl reikia duoti sau laiko bei kantrybės mokytis ir priprasti prie šių praktikų. 
SPRENDIMAI

Domina vidiniai mokymai?